pradi
 

















 
 
 
 
 Bernardinai.lt interviu su LR Seimo nariu Povilu Urbiu: Neturime mainti tikjimo gali savyje
 
 

Noriau paklausti, kaip ibti krikionimi Seime, nepamirtant mogaus orumo principo? Matome, kad yra politik, kurie galbt klysta, galbt turi skirtingas pairas, taiau labai garbingai stengiasi. Bet matome ir aiki grup politik, kurie tarsi jauiasi daug aukiau u mones arba tarnauja veikiau sau, nei monms. Yra ir toki, kurie pagarsj savo blogais darbais. Kai kasdien tenka susitikti su jais kaip su bendradarbiais, kaip ilaikyti or bendravim? Kaip ilaikyti pagarb santyk su monmis, kurie danai Jus laiko prieu arba apskritai bando lipti per kit galvas?

Ilg laik teko dirbti valstybs tarnyboje. Mano manymu, Seimas taip pat yra valstybs tarnyba, tai – valstybin staiga. Asmenikai a jauiu psichologin diskomfort, kadangi ne vienos kadencijos Seimo nariai mano kitaip. Tokie politikai negali savs sivaizduoti moni tarnais. Taiau nereikia manyti, jog visi Seimo nariai yra tiktai savanaudiai. Juk i esms mogus nra toks vienalytis, kad bt vien tiktai blogas. Gal reikt priimti t ties: jeigu mes esame blogi, tai esame blogi tiek, kiek galjome bti geresni. Kiekviename moguje yra dalis savanaudikumo ir dalis pasiaukojimo kitam. Kai laikydamasis tokios nuostatos bendrauji su monmis, neniekini j, bet kartu nebijai pasakyti tiesos, jie tave priima tok, koks esi. Esu pastebjs, kad yra vertinami mons, kurie turi savo nuomon. Jos gali nepaisyti, bet jei mato, jog mogus vis dlto idrsta turti savo nuomon net kai daugumos nuomon yra kita, tai tampa tam tikra vertybe, kuri galbt skatina siklausyti to mogaus odius.

Seimas, sakyiau, yra labai izoliuota erdv. Ten greitai gali pradti gyveni vien tik tos udaros erdvs spdiais. Turjau nemaai pastam Seimo nari ir maiau, kaip jie keitsi po vienos, antros kadencijos. Visada galvojau, kodl taip atsitinka, kodl tas susvetimjimas vyksta. Dabar pats esu Seime ir labai jautriai reaguoju kai kuriuos dalykus, kurie man parodo, jog imu susitapatinti su ta aplinka. Kartais vykius salje vertini vienaip, o po to reikia laiko, kad atsikvotum. I ties, ten yra pavojus umigti tam tikru letargo miegu. Todl mons turt pastoviai kontroliuoti politikus ir a esu tai kontrolei atviras. Skatinu moni iniciatyvas, kurios stiprint kontrol. Tai leist politikui neprarasti ryio su monmis, nes atskirtis tarp moni ir valdios atsiranda tada, kai politikas nejauia atsakomybs prie mones, o mons neturi gali jo kontroliuoti.

Js kalbate apie gali kontroliuoti. Teko prie kur laik kalbtis viename kaime su labai garbingais monmis. Giliai atsidsj jie pasak, kad juos labiausiai eid vaizdas, kai pamat puotaujanius Seimo narius ir ministrus alia Panevio. mons kalbjo: „Na tai, kilo triukmas, o paskui viskas nurimo ir buvo pasakyta – galima, nepaisant to, kad Seimo nariai i tribnos skelb, jog artja kriz, tam ir tam nra pinig“. Jei Seimo nariai rpintsi Seimo prestiu, tikrai taip nesielgt. Dabar susidaro spdis, kad aukiau negu valstybs tarnyba yra tarsi kokia sakrali kasta, kurios nepajudinsi. Kaip Seime kolegos reaguoja tokius dalykus, nes ne vien tik tie Seimo nariai savo vaizd mua, bet ir Jums u juos tenka aikintis?

I ties, kai bendrauju su monmis, tenka pajusti atsakomyb u Seimo sprendimus, kuriems nepritariu ir balsavau prie. Tenka atsakomyb u Seimo narius, kurie iri, k apie juos pasakys ir kaip vertins j veiksmus partija. Jeigu partija pasak: „viskas gerai“, nesvarbu, k jie yra padar, –jie ino, kad liks takos lauke ir kai ateis rinkimai, bus traukti sraus ir vl irinkti Seim. Jeigu k nors mons vertins neigiamai, ta pati partija paskleis dm udang, paslepiani asmenin atsakomyb.

Ypatingai valdios nepagarba monms jauiasi tada, kai manoma, kad mons yra kvailesni u politikus. inoma, priklauso nuo pai moni, kiek jie pasiduoda politik manipuliavimui ir gal gale kaip patys apsisprendia – dalyvauti ar nedalyvauti tame aidime. Vl kalbame apie pilietin pozicij: jeigu mons apsiribos tik kalbjimu savo siaurame rate, situacija tikrai nepasikeis. Yra tam tikras moni ratas, kurie ateina rinkimus, renka tas paias partijas, tuos paius veikjus ir gal gale tvirtina tas vertybes, kurios prietarauja vieajam interesui. Bet abejingas mogus irgi prie to prisideda. Kiekvienas mes turime susimstyti, k asmenikai esame padar, kad toki dalyk nebt. Ypatingai tikintis mogus. Danas tikintysis iai dienai tikjim suvokia labai siaurai: tarsi individualus jo iganymo kelias skirtas savo paventinimui. Jeigu su tikiniu mogumi kalbi apie jo pilietin apsisprendim, jis atskiria savo kaip tikiniojo pozicij nuo pilietinio veikimo. Esu giliai sitikins: jeigu mes pasigendame vertybi politikoje, tai jos eliminuojamos per mones, kurie t vertybi nepuoselja. Jeigu tikjimas mums atskleidia jgas ir galimybes tas vertybes puoselti, mes neturime mainti tikjimo gali savyje, neveikdami bendrojo grio labui. Laikas krikionims, tikintiems monms permstyti savo pozicij ir prisiimti atsakomyb u esam situacij ms valstybje ir savo asmeniniu apsisprendimu pradti j keisti.

Js atjote Seim tikriausiai paiu nepalankiausiu metu, kai Seimo reitingai labai nukrit ir kai Seimo narys yra tarsi mediojamas iniasklaidos, nepaisant to, ar jis elgiasi gerai, ar blogai. Man asmenikai nepaprastai skaudu buvo stebti, kaip elgiamasi su Seimo nariu Algirdu Patacku. Staiga, dl kakokio vieno epizodo, kur dar nelabai aiku, kaip j vertinti – kiek inau, bent Maxima joki pretenzij neturi, – visikai pamirtama disidentin veikla, kiek jis dav valstybei, net politikos jaunuoliai puola i jo tyiotis, t pat ima daryti iniasklaida. Pradedi galvoti, kam tada kokiam nors itikimam, geram mogui, idealistui eiti politik – kad prisiimti visus tuos metamus kankorius? Kur dingsta krikionikas atlaidumas ir geranorikumas?

Po to nelemto vykio, kur visi gerai pamename – su kokiu pasimgavimu iniasklaida, politikai tarpusavyje aikino situacij: „Štai, matote – jis deklaravo moralines vertybes, o pats paslydo ant toki smulkmen“. Ypatingai digavo tie, kuriems politika yra pasipelnymo altinis. Jei mes vertiname mog, vertinkime j ne pagal t vien nelabai aik vyk, bet toje visumoje, kur jis aikiai parod savo vertybes, savo apsisprendimus. Ir js manote, kad mogus, kuris tarybiniais metais, kai daugelis bijojo pasakyti ties, dl tos tiesos aukojo savo gyvenim, asmenin gerbv, dabar dl saulgr ir lemputs galjo taip pasielgti? Gal gale dabartin jo sveikatos bkl yra patirt ibandym pasekm. Be abejo, konformistams ar tiems, kurie be savanaudikumo nesivaizduoja gyvenimo, ios situacijos inarstymas po kaulel yra tarsi savs pateisinimas: „a toks esu, nes, matote, nra vent“. Krikionio pagrindinis tikslas yra aikiai atskirti, kas yra gera ir kas bloga. Tai, k dabar matome politikoje, yra rinkimasis tarp didesnio ir maesnio blogio. Danai pasiduodame iai tendencijai ir tokiame ms pasirinkime nebra vietos griui. mons, kurie aukojosi dl valstybs, iandien nra gerbiami. Bet tai ir yra akstinas mums su tuo nesitaikstyti.

inau, kad Js esate inicijavs Panevyje krikionik pilietin veikim. Kaip sivaizduojate krikioniko pilietinio veikimo pavidalus ir tikslus iandien?

Teko bti vienu i iniciatori, kurie sureng Panevyje konferencij „Kartu dl Lietuvos“. Tos konferencijos metu gim Krikioniko pilietinio veikimo forumo krimo idja. Tikslas – apvienyti krikionikas bendruomenes, siekiant pergalvoti savo pozicij dl pilietinio veikimo: ar tikjimas yra suderinamas su pilietiniu veikimu dabar. Krikionys susitelk turi stiprinti kontrols galias politikams, nes yra priiminjami statymai, labai svarbs krikionik vertybi isaugojimui. Kai kurie einantys politik bando save pateikti kaip tikinius mones, gerbianius religin tradicij, bet i tikrj, bdami Seime, daro visai k kita, nes nejauia realios kontrols. Krikionys neturi nusialinti nuo tokios pilietins kontrols vykdymo. Turime nepamirti, kad visi esame atsakingi dl to, kas vyksta Lietuvoje, ir nuo ms tikjimo pilnatvs priklauso, kiek t situacij galsime pakeisti.

Kalbjosi www.bernardinai.lt vyr. redaktorius
Andrius Navickas

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi